Panevėžio teritorinės ligonių kasos konferencijoje – aktualiausios net aštuonių sričių naujienos

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK) gruodžio 12-ąją surengė metinę konferenciją, į kurią sukvietė Panevėžio ir Utenos apskričių sveikatos priežiūros įstaigų vadovus, savivaldybių atstovus ir TLK stebėtojų tarybos, taikinimo ir medicininio audito komisijų narius, visuomenės sveikatos biurų atstovus ir ligonių kasų darbuotojus. Pirmą kartą metiniame TLK renginyje pakviesti dalyvauti ir  pacientų organizacijų atstovai. Pastarųjų atstovė – Lietuvos astmos klubų tarybos pirmininkė Lina Bužermanienė skaitė pranešimą apie pacientų ir  sveikatos sistemos institucijų partnerystę. Patirtimi apie sveikatos priežiūros specialistų rengimą pasidalijo Utenos kolegijos Sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos fakulteto praktikų vadovė Zita Petravičienė.

TLK metinėje konferencijoje dalyvavo Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento direktorė Jolanta Iždonienė ir Asmens sveikatos departamento Specializuotos medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Arūnas Anužis, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Draudimo plėtros departamento direktorius Gintaras Kacevičius ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Martinėnas.

Šiųmetė konferencija iš kitų išsiskyrė itin plačiu temų spektru: buvo kalbėta apie sveikatos sistemos aktualijas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pokyčius ir perspektyvas, farmacijos sektoriaus veiklos priežiūrą, greitosios medicinos pagalbos (GMP) plėtrą ir kokybę, skubios būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą ir priimtinumą, pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir joje pastebimas problemas.

Kaip tvirtina Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas, konferencija skirta apžvelgti, kas  TLK veiklos zonoje ir apskritai sveikatos sistemoje padaryta 2012 metais, pasidalyti gerąja patirtimi, susipažinti su kitų metų biudžetu, taip pat pasitarti, kaip būtų galima pagerinti ir efektyviau teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir gauti reikiamą finansavimą.

„Praėję metai nebuvo lengvi dėl mažėjusio TLK biudžeto, kuris mažėjo dėl mažesnio gyventojų skaičiaus. Tačiau galima pasidžiaugti, kad ligonių kasos partnerių supratingumas padėjo susidoroti su iššūkiais. Panevėžio TLK džiaugiasi, kad jai pavyko į atnaujintas, erdvesnes patalpas perkelti įstaigos Gyventojų aptarnavimo skyrių, dėl ko gerės ligonių kasos teikiamų paslaugų prieinamumas gyventojams. Belieka tikėtis, kad 2013 m. PSDF biudžetas bus jei ne didesnis, tai bent jau ne mažesnis nei šiais metais“, – optimistiškai viliasi  J. Narbutas.

SAM atstovė J. Iždonienė teigė, jog kitąmet didės valstybės įmokos už valstybės lėšomis draudžiamuosius į PSDF biudžetą, tačiau bendra įmokų suma dėl mažesnio valstybės draudžiamų asmenų skaičiaus mažės. Ministerijos atstovė pabrėžė, kad valstybės įmokos sudaro tik nedidelę dalį PSDF biudžeto – triskart didesnes įmokas sumoka dirbantieji. Prognozuojama, jog 2013 m. vienas dirbantysis į PSDF biudžetą įneš daugiau kaip   2,3 tūkst. Lt. Tuo tarpu valstybės įmoka turėtų būti apie 760 Lt. Nors valstybės lėšomis draudžiamų socialiai pažeidžiamų asmenų metinė draudimo įmoka yra keliskart mažesnė už dirbančiųjų, bet draudžiamų valstybės lėšomis asmenų gydymui tenka didžioji bendrų išlaidų dalis. Tai atspindi  privalomojo sveikatos draudimo solidarumo principą. J. Iždonienė pristatė sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo bei stacionarinės pagalbos struktūros optimizavimo ekspertų vertinimus, informavo, jog sveikatos priežiūros reforma per 3 etapus įgyvendinta 85 proc., išdėstė neįgyvendintos reformos dalies priežastis.

VLK atstovas G. Kacevičius taip pat akcentavo sveikatos draudimo įmokų į PSDF biudžetą svarbą. Anot jo, Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, Lietuvoje asmenų, apsidraudusių privalomuoju sveikatos draudimu, yra 91 proc. 92 proc. ne valstybės pervedamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų į PSDF biudžetą suplaukia iš dirbančiųjų pagal sutartis ir tik 8 proc. – iš dirbančiųjų individualiai. VLK atstovas pabrėžė, jog bendras PSDF biudžetas kitąmet gali būti šiek tiek mažesnis nei šiemet, jei jam nebus papildomai skirta lėšų. Kalbėdamas apie 2013 m. uždavinius svečias pažymėjo, jog pirminėje sveikatos priežiūroje numatoma gydymo įstaigoms mokėti  už naujas skatinamąsias paslaugas, toliau plėsti apmokėjimą šeimos gydytojams už gerus darbo rezultatus ir siekti, kad šeimos gydytojui už papildomai atliekamą darbąmokama dalis kasmet vis didėtų. Taip pat numatyta patikslinti sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo tvarkos aprašą, didinti veiklos efektyvumą papildomai skatinant GMP paslaugos teikėjus, didinant vaistų genetikos ligoms gydyti kompensavimo procentą, mažinant kompensuojamųjų vaistų priemokas gyventojams ir kt.

Gydymo įstaigų vadovai domėjosi, kokios yra kitų metų sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo perspektyvos, kodėl Lietuvoje nėra savanoriško sveikatos draudimo ir kt. Susirinkusiesiems Panevėžio regiono GMP dispečerinės veiklą pristatė VšĮ Panevėžio miesto GMP stoties direktorius Vilius Mitka, apie skubios būtinosios medicinos pagalbos prieinamumą VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje kalbėjo šios įstaigos Lokalaus medicininio audito grupės vadovas Algirdas Žemaitaitis, kritišką savo požiūrį apie pirminės sveikatos priežiūros finansavimą išdėstė VšĮ Aukštaičių šeimos klinikos direktorius Romualdas Gasiūnas.

 

Panevėžio teritorinės ligonių kasos informacija 

Utenos ligoninės medikų bendruomenė kviečia savo pacientus būti atsakingais, sąžiningais bei skaidriais.

Kyšis daro žalą visam sveikatos sektoriui ir sukelia neigiamų emocijų tiek medikams, tiek pacientams. Kuriant sąžiningą sveikatos apsaugos sistemą Jūsų vaidmuo – pagrindinis!

Siūlomas ir priimamas kyšis – nusikaltimas. 

Abu šie veiksmai yra neteisėti ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tiek duodančiam, tiek imančiam kyšį.

STT sukurtas stendas „Duoti ar neduoti?“ nuo penktadienio eksponuojamas Utenos ligoninės lankytojams.

Powered by WordPress Popup