2026 - 04 - 23
Apie šiuolaikinius chirurginio gydymo metodus pasakoja VšĮ Utenos ligoninės abdominalinis chirurgas Edgaras Kulikauskas.
Gydytojas kasdienėje praktikoje taiko pažangius, pacientams mažiau traumuojančius sprendimus, tarp kurių svarbią vietą užima laparoskopija – vienas moderniausių minimaliai invazinės chirurgijos metodų, leidžiantis operacijas atlikti saugiau, tiksliau ir užtikrinantis greitesnį pacientų sveikimą.
Laparoskopija – tai modernus, minimaliai invazinis chirurginis metodas, leidžiantis atlikti įvairias operacijas per itin mažus, vos 0,5–1 cm dydžio pjūvius. Procedūros metu naudojama speciali optinė sistema – laparoskopas – ir smulkūs chirurginiai instrumentai. Visa operacijos eiga realiu laiku matoma aukštos raiškos monitoriuje, todėl chirurgas gali itin tiksliai ir kontroliuojamai atlikti reikiamus veiksmus.
Operacijos pradžioje į pilvo ertmę įleidžiamos anglies dioksido dujos – taip sukuriama erdvė, reikalinga saugiai ir tiksliai dirbti. Per nedidelius pjūvius įvedama kamera ir instrumentai, o vaizdas perduodamas į monitorių. Tai leidžia aiškiai matyti anatomines struktūras ir atlikti operaciją maksimaliai tausojant audinius.
Pasak gydytojo E. Kulikausko, vienas didžiausių laparoskopijos privalumų – mažesnė operacinė trauma. Dėl to pacientai jaučia mažesnį pooperacinį skausmą, greičiau gyja, trumpiau būna gydymo įstaigoje ir greičiau grįžta į įprastą gyvenimo ritmą. Taip pat sumažėja infekcijų ir kitų komplikacijų rizika, o dėl mažų pjūvių išlieka geresnis kosmetinis rezultatas.
Utenos ligoninėje laparoskopiniu būdu atliekama nemažai įprastų chirurginių operacijų.
Tarp jų – tulžies pūslės šalinimas esant akmenligei ar uždegimui, apendektomija ūminio apendicito atveju, pilvo sienos ir kirkšnies išvaržų operacijos, taip pat diagnostinė laparoskopija, padedanti nustatyti neaiškios kilmės pilvo skausmų priežastis.
Plačiai laparoskopija taikoma ir ginekologijoje. Šiuo metodu šalinamos kiaušidžių cistos, gydoma endometriozė, negimdinis nėštumas, atliekamos kai kurios gimdos miomų operacijos, taip pat gimdos ar jos priedų šalinimas. Diagnostinė laparoskopija padeda nustatyti nevaisingumo ar lėtinio dubens skausmo priežastis.
Vis dėlto, nors metodas laikomas saugiu ir efektyviu, jis tinka ne visais atvejais. Laparoskopija gali būti ribojama esant sunkioms širdies ar kvėpavimo ligoms, išplitusioms sąaugoms po ankstesnių operacijų, pažengusioms pilvo organų ligoms ar dideliems navikams. Taip pat ji netaikoma esant nekoreguotiems kraujo krešėjimo sutrikimams ar nestabiliai paciento būklei, kai skubiai reikalinga atvira operacija.
Šiandien laparoskopija yra tapusi neatsiejama šiuolaikinės chirurgijos dalimi. Daugeliu atvejų ji leidžia atlikti tas pačias operacijas, kurios anksčiau buvo atliekamos atviru būdu, tačiau gerokai mažiau traumuojant pacientą. Kaip pabrėžia gydytojas E. Kulikauskas, kiekvienu atveju operacijos metodas parenkamas individualiai, įvertinus paciento būklę, ligos pobūdį ir galimas rizikas.
Pirmojoje nuotraukoje – abdominaliniai chirurgai Edgaras Kulikauskas ir Karolis Lagunavičius, atliekantys laparoskopinę operaciją. Komandinis darbas operacinėje yra vienas svarbiausių sėkmingo gydymo veiksnių, leidžiantis užtikrinti tikslumą ir paciento saugumą. Antrojoje ir trečioje nuotraukoje – gydytojas Alvidas Meškauskas, atliekantis išvaržos laparaskopiję operaciją, kurios metu naudojamas sintetinis tinklelis.
Tai – pažangus, saugus ir pacientui palankus gydymo būdas, kuris ir toliau sparčiai tobulėja, suteikdamas vis daugiau galimybių efektyviai gydyti įvairias ligas.