Kovo mėnesį minima Pasaulinė inkstų diena
2026 - 03 - 19
Kiekvienais metais kovo mėnesį minima Pasaulinė inkstų diena. Šių metų tema – „Inkstų sveikata svarbi kiekvienam: rūpinkimės žmonėmis ir planeta“. Šia proga kalbamės su gydytoja nefrologe, poliklinikos vedėja Larisa Jakštiene apie inkstų ligas, jų gydymą bei organų donorystės svarbą.
– Kokios ligos dažniausiai sukelia inkstų funkcijos nepakankamumą?
Lėtinės inkstų ligos yra vienos labiausiai paplitusių neužkrečiamų ligų. Visame pasaulyje jomis serga daugiau nei 850 milijonų žmonių. Didžiausia rizika susirgti lėtinėmis inkstų ligomis gresia žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, turintiems padidėjusį ir nekontroliuojamą kraujospūdį, taip pat vyresniems nei 60 metų asmenims.
Didesnę riziką turi ir žmonės, kurių artimi giminaičiai sirgo inkstų ligomis, ypač paveldimomis. Prie rizikos veiksnių taip pat priskiriamas ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas, dažnos peršalimo ligos, buvę ūminiai inkstų pažeidimai, nutukimas, autoimuninės ligos bei šlapimo takų ligos.
– Kada pacientui prireikia dializės ir kaip ji padeda palaikyti organizmo funkcijas?
Hemodializė yra vienas iš gydymo būdų sergant toli pažengusia lėtine inkstų liga. Tai procedūra, kurios metu prie suformuotos arterinės–veninės kraujagyslių jungties (dažniausiai rankoje) arba centrinio veninio kateterio prijungiamas aparatas. Šis aparatas išvalo kraują nuo nereikalingų medžiagų ir pašalina skysčių perteklių.
Sprendimą pradėti hemodializę priima gydytojas nefrologas. Vertinami pagrindiniai rodikliai: glomerulų filtracijos greitis (apskaičiuojamas pagal kreatinino kiekį kraujyje, paciento amžių ir lytį), taip pat padidėjęs kalio kiekis kraujyje, sumažėjęs šlapimo kiekis arba jo nebuvimas.
Utenos ligoninėje Hemodializės poskyris pradėjo veikti 1999 metų gegužės 3 dieną. Per visą veiklos laikotarpį atlikta daugiau nei 29 tūkstančiai hemodializės procedūrų. Tai didžiulis darbas, padėjęs daugeliui pacientų.
Džiugu paminėti, kad šį darbą ilgą laiką atliko trys darbuotojai: bendrosios praktikos slaugytojos Vida Šeškuvienė ir Inga Savarauskienė bei gydytoja nefrologė Larisa Jakštienė.
– Kiek laiko žmonės gali gyventi taikant dializę ir kaip tai keičia jų kasdienį gyvenimą?
Išgyvenamumas taikant hemodializę priklauso nuo daugelio veiksnių, ypač nuo širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, nes tai yra pagrindinė hemodializuojamų pacientų mirties priežastis. Vis dėlto yra pacientų, kurie gyvena ir daugiau nei 20 metų.
Taikant hemodializę, pacientai paprastai turi atvykti į hemodializės centrą tris kartus per savaitę, todėl jų kasdienis gyvenimas tampa iš dalies apribotas.
– Kada pacientui rekomenduojama inksto transplantacija ir kokie yra pagrindiniai šios procedūros privalumai?
Inksto transplantacija taip pat yra vienas iš gydymo metodų sergant toli pažengusia lėtine inkstų liga. Tai operacija, kurios metu sveikas kito žmogaus inkstas persodinamas pacientui, kurio inkstai nebeveikia.
Pirmoji inksto transplantacija Lietuvoje buvo atlikta 1970 metais. 2025 metais Lietuvoje buvo transplantuoti 123 inkstai. Rekordas per visą inkstų transplantacijos istoriją Lietuvoje – 103 transplantacijos per metus, tai yra pastarųjų penkerių metų vidurkis.
2025 metai buvo rekordiniai donorystės metai Lietuvoje – 29 efektyvūs donorai vienam milijonui gyventojų. Tai trečias rezultatas Europoje po Ispanijos ir Kroatijos.
Inksto transplantacija gali būti siūloma pacientams dar ikidializiniu laikotarpiu arba jau pradėjus hemodializės procedūras. Po transplantacijos pacientai tampa nepriklausomi nuo dializės ir gali laisviau planuoti savo kasdienį gyvenimą.
– Ką svarbu žinoti žmonėms apie inkstų donorystę ir jos reikšmę pacientams, laukiantiems transplantacijos?
Asmuo, iš kurio paimamas inkstas transplantacijai, vadinamas donoru. Inkstų donorai gali būti dviejų rūšių – gyvi ir mirę žmonės.
Gyvas donoras – tai žmogus, kuris sutinka padovanoti savo inkstą. Lietuvoje gyvais donorais gali būti tik artimi giminaičiai – broliai, seserys, tėvai, seneliai – arba sutuoktiniai.
Miręs donoras – tai žmogus, iš kurio inkstas paimamas po mirties, jei jis yra išreiškęs sutikimą organų donorystei arba jei su tuo sutinka jo artimieji.
Kiekvienas suaugęs žmogus gali pareikšti norą po mirties tapti organų donoru. Donorystė gali išgelbėti gyvybę pacientams, laukiantiems transplantacijos.
Registratūros tel. +370 389 63 861
