48 metai, skirti naujai gyvybei: akušerės Zitos Petronienės profesinis kelias
2026 - 06 - 05
48 metai, skirti naujai gyvybei: akušerės Zitos Petronienės profesinis kelias
Šiandien kalbiname Zitą Petronienę – ilgametę VšĮ Utenos ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus akušerę, kuri šiam atsakingam ir prasmingam darbui paskyrė net 48 metus. Nuo 1978 metų balandžio ji lydėjo į pasaulį ateinančius kūdikius, rūpinosi gimdyvėmis ir tapo neatsiejama daugelio šeimų ypatingų gyvenimo akimirkų dalimi.
Meilė medicinai Zitą lydėjo nuo jaunystės. Ji baigė Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokyklą. Pasirinkti būtent šią specialybę paskatino pažįstamas gydytojas. Nors apie darbą medicinoje ji svajojo jau seniai, tik pradėjusi praktiką Panevėžio gimdymo namuose iš tiesų suprato, kokį atsakingą ir ypatingą kelią pasirinko.
Į Uteną jauna specialistė atvyko 1978-aisiais. Tuomet ligoninė buvo visai kitokia nei šiandien – naujas pastatas vienišai stovėjo ant Moliakalniu vadinamos kalvos. Akušerijos ir ginekologijos skyriuje kasmet gimdavo apie 800 kūdikių. Gimdyvės ligoninėje praleisdavo po savaitę ar ilgiau, naujagimiai būdavo atskirti nuo mamų, lankytojai nebuvo įleidžiami... Šiandien tai atrodo tarsi visai kitas laikmetis.
Vis dėlto svarbiausia buvo ne technologijos ar priemonės, o žmonės. Zita iki šiol su šiluma prisimena vieningą, nuoširdų ir susitelkusį kolektyvą, kuriame kiekvienas suprato savo darbo svarbą. Per daugelį metų ji ne kartą įsitikino, kokia nenuspėjama gali būti gimdymo eiga. Kaip anuomet sakydavo ilgametė skyriaus vedėja gydytoja O. Pūslienė: „Gimdymas, kaip ir karas – niekada nežinai, kada prasidės ir kuo baigsis.“
Paklausta, kas gimdyvei svarbiausia gimdymo metu, Zita nedvejodama atsako – dėmesys, ryšys ir nuoširdumas. Jos įsitikinimu, moteriai svarbu žinoti, kas vyksta, jausti palaikymą ir pasitikėjimą šalia esančiais specialistais. Kartais reikia padrąsinančio žodžio, o kartais švelnaus prisilietimo. Šiandien, kai gimdyme dažnai dalyvauja ir būsimi tėčiai, akušerė turi gebėti rasti bendrą kalbą ne tik su gimdyve, bet ir su visa šeima.
Per beveik penkis dešimtmečius sukaupta patirtis leidžia Zitai drąsiai kalbėti ir apie profesijos ateitį. Jaunoms akušerėms ji linki kantrybės, atsakomybės ir profesionalumo. „Mes kovojame už dvi gyvybes iš karto“, – sako ji. Tačiau ne mažiau svarbus ir žmogiškumas, švelnumas bei gebėjimas priimti naują gyvybę su pagarba ir rūpesčiu.
Šiemet, minint Medicinos darbuotojų dieną Utenoje, Zita Petronienė buvo pagerbta ir apdovanota už rūpestį bei profesionalumą, profesinę mentorystę, kantrybę ir ypatingą ryšį su mažiausiais mūsų pacientais bei jų šeimomis. Šis įvertinimas – prasmingas ilgamečio ir atsakingo darbo simbolis, atspindintis pagarbą žmogui, kuris dešimtmečius savo žiniomis, širdimi ir atsidavimu lydėjo naujos gyvybės atėjimą į pasaulį.
Paklausta, ką jai reiškia būti Utenos ligoninės bendruomenės dalimi, Zita atsako paprastai ir nuoširdžiai: ji didžiuojasi savo skyriumi, ypač šiandien, kai kolektyvą papildo jauni gydytojai ir naujos akušerės. Per visus darbo metus ji niekada nenorėjo dirbti niekur kitur.
48 metai profesijoje – tai tūkstančiai gimimų, nesuskaičiuojamos istorijos, daug atsakomybės ir dar daugiau žmogiško rūpesčio. Zitos Petronienės vardas daugeliui Utenos krašto šeimų asocijuojasi su viena svarbiausių gyvenimo akimirkų – naujos gyvybės atėjimu į pasaulį. Tai pašaukimas, kuriam ji ištikimai paskyrė visą savo profesinį gyvenimą.
