Susipažinkite – vaikų neurologė gydytoja Rasa Abelytė
2026 - 07 - 10
Susipažinkite – vaikų neurologė gydytoja Rasa Abelytė
Prie VšĮ Utenos ligoninės komandos prisijungė vaikų neurologė gydytoja Rasa Abelytė. Kviečiame susipažinti su gydytoja iš arčiau.
*Papasakokite trumpai apie save. Kur studijavote, kodėl pasirinkote vaikų neurologiją ir kokia buvo Jūsų profesinė kelionė iki šiandien?
Medicinos studijas baigiau Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, vėliau baigiau vaikų ligų ir vaikų neurologijos rezidentūras. Šiuo metu dirbu Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninėje.
Medicina mane lydėjo nuo vaikystės – abu mano tėvai yra medikai. Jų pasakojimai, darbo patirtys ir galimybė iš arti matyti gydytojo profesiją, manau, ir nulėmė mano pasirinkimą.
Neurologija mane sudomino dar pirmame studijų kurse. Didelę įtaką pasirinkimui turėjo dėstytojai, o ypač vaikų neurologijos dėstytoja Aurelija Jučaitė, šiuo metu dirbanti Karolinska universitete Švedijoje. Ji įskiepijo meilę šiai specialybei.
*Kokie požymiai rodo, kad vaiką reikėtų parodyti vaikų neurologui, o kas dažniausiai yra normali vaiko raidos dalis?
Į šį klausimą trumpai atsakyti sudėtinga, nes vaikų amžius apima laikotarpį nuo gimimo iki beveik pilnametystės. Vaiko raidą nuolat stebi šeimos gydytojas arba vaikų ligų gydytojas, kurie vertina jo vystymąsi ir pokyčius.
Vis dėlto būtent tėvai dažniausiai pirmieji pastebi neįprastą vaiko elgesį, skausmus, sąmonės sutrikimus ar netaisyklingus judesius. Jei dėl vaiko būklės kyla klausimų tėvams ar gydytojams, verta situaciją aptarti su vaikų neurologu.
Labai naudinga užsirašyti nerimą keliančius požymius, o jei įmanoma – juos nufilmuoti. Šiuolaikinės technologijos dažnai padeda greičiau ir tiksliau nustatyti diagnozę.
*Ar ekranų naudojimas iš tiesų gali paveikti vaiko smegenų vystymąsi?
Šia tema atlikta daug mokslinių tyrimų. Apie Lietuvos mokslininkų atlikto tyrimo rezultatus galima plačiau paskaityti „Mediavaikai“ svetainėje.
Svarbiausia – vengti kraštutinumų. Ilgalaikis pasyvus žiūrėjimas į ekranus neigiamai veikia vaiko raidą, pažintinius gebėjimus, smegenų veiklą, socialinius įgūdžius ir kūrybiškumą. Tačiau informacinės technologijos taip pat gali būti naudingos – jos padeda mokytis, lavina tam tikrus gebėjimus bei motoriką.
Didžiausią reikšmę turi ne pats ekranas, o tai, kiek laiko prie jo praleidžiama ir kaip jis naudojamas.
*Kokį vieną patarimą duotumėte tėvams, norintiems padėti savo vaikui augti sveikam ir stiprinti jo smegenų raidą?
Kalbėkitės su vaikais. Pasakokite, skaitykite, mokykite, leiskite jiems bandyti, praktikuotis, kurti, svajoti ir mokytis savarankiškumo.
Labai patiko vienos mamos pasakyta mintis: „Viską daryti kartu.“
*Kokios naujausios vaikų neurologijos sritys ar atradimai Jus labiausiai džiugina ir, Jūsų nuomone, gali reikšmingai pakeisti vaikų gydymą ateityje?
Pastaraisiais metais didžiulę pažangą padarė genetika. Šiandien atliekamas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 retų įgimtų ligų. Ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą ir užkirsti kelią ligos progresavimui bei sunkioms komplikacijoms ateityje.
Taip pat sparčiai vystosi genų terapija, atsiranda naujų vaistų, tobulėja chirurginiai gydymo metodai, laboratorinė diagnostika ir medicinos technologijos. Plečiasi gydytojų, kitų sveikatos priežiūros specialistų ir tėvų žinios bei patirtis.
Negalėčiau išskirti vieno svarbiausio atradimo. Labiausiai džiugina kompleksinis daugiadalykės komandos darbas, kai skirtingų sričių specialistai kartu siekia geriausių rezultatų vaiko sveikatai.
